Stresas. Kaip jį įveikti?

stresas ir kaip su juo susitvarkyti

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į nepalankias aplinkybes. Streso metu organizme išsiskiria cheminės medžiagos, mobilizuojančios organizmą kovai su iškilusiu pavojumi. Anksčiau šis mechanizmas žmogui buvo gyvybiškai svarbus. Tuomet reikėjo žaibiškos reakcijos, jėgos ir greičio tam, kad galėtų apsiginti nuo staiga pasirodžiusio laukinio žvėries. Išlikdavo tas, kas sugebėdavo pabėgti, peršokti gilų griovį, įsilipti į medį ar kitaip išsisukti nuo pavojaus savo gyvybei.

Šiandien tiesioginis pavojus gyvybei kyla tik labai retais atvejais. Tačiau su įvairiais iššūkiais, problemomis ar rūpesčiais daugiau ar mažiau susiduriame kiekvieną dieną. Kasdienės situacijos mums kelia stresą, nors realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai ir nėra. Kaip ir anksčiau, streso atveju didžiąją dalį energijos ir dėmesio automatiškai skiriame problemos sprendimui, todėl stresas gali padėti geriau ir greičiau su ja susitvarkyti.

Kiekvienas turime tam tikrą streso lygį, kurį toleruojame. Kai streso nėra per daug, jis mums naudingas, nes motyvuoja veikti. Toks stresas vadinamas eustresu. Tačiau, kai rūpesčių užplūsta daugiau ir didesnių, nei galime išspręsti arba ne su visais jais pavyksta susitvarkyti greitai, stresas tampa ilgalaikiu ir pradeda mus sekinti.

Ilgai patiriamas stresas taip pat neigiamai atsiliepia ir žmogaus sveikatai. Nuolat būnant stresinėje būsenoje gali prasidėti virškinimo problemos, sutrikti imuninės sistemos darbas, atsiranda raumenų įtampa ir vidinių organų spazmai, prastėja miegas. Dėl to, rūpinantis savo sveikata ypač svarbu reguliariai skirti laiko pilnaverčiam atsipalaidavimui, leisti organizmui persijungti į poilsio, atsistatymo režimą.

Joga Nidra yra atsipalaidavimo technika, kurią atliekant ne tik pasiilsi kūnas, bet atpalaiduojamas protas ir nuraminamos emocijos. Ši sąmoninga praktika leidžia pastebėti ir atpalaiduoti kūne susikaupusias įtampas, prisiminti ir paleisti įvairius pojūčius, sustabdyti bėgančias mintis ir susigrąžinti dėmesį į savo vidų. Per praktiką pasiekiama ramybės būsena suteikia galimybę kitomis akimis pažvelgti į kasdienius rūpesčius, daugelis jų nebeatrodo tokie reikšmingi. Organizmas ilsisi, o tuo pačiu auga ir jo atsparumas stresui.